SOCIALINIŲ TINKLŲ TEIGIAMA/NEIGIAMA ĮTAKOS
Socialiniai tinklai sukūrė naują savimi besirūpinančių žmonių kartą, kurie pajėgūs tik trumpai akimirkai sutelkti dėmesį į kitą žmogų ir kaip maži vaikai nuolat reikalauja atsiliepti, paskelbė britų mokslininkai.
Neurologijos specialistė Susan Greenfield iš Oksfordo universiteto įspėja: „Mūsų smegenys nuolat evoliucionuoja ir prisitaiko prie aplinkos pokyčių, taip pat ir prie socialinių tinklų. Pasekmės, kurias sukelia nesaikingas interneto naudojimas, verčia sunerimti“, – sako britų ekspertė.
Kai kurie socialinių tinklų subrandinti vaisiai, anot mokslininkės,yra ne tik keisti, bet ir pavojingi.Tarp jų dauguma „Twitter“ „Facebook“ banalybių. „Niekam neįdomu, ką suvalgei pusryčiams. Tokie pranešimai primena mažus vaikus, kurie reikalauja motinos pripažinimo. Žiūrėk, mama, ką aš dabar darau!“ Tokio infantilumo priežastis yra vartotojų egzistencinės problemos, įsitikinusi S.Greenfield.
Mokslininkai įspėja, kad į mygtukų spaudymą ir virtualius kontaktus nukeiptas gyvenimas lygiai kaip ir ilgalaikiai kompiuteriniai žaidimai „perforrnuoja“ smegenis.
„Ypač paaugliams vis sunkiau sekasi išlaikyti žvilgsnių kontaktą per pokalbį arba teisingai išsiaiškinti pašnekovo kūno kalbą“, – sako S.Greenfield. – Autistai virtualiame pasaulyje jaučiasi kur kas laimingesni, nes čia niekas nereikalauja iš jų empatijos. Apskritai jaunimo sugebėjimas įsijausti į kitus pastebimai silpnėja“.
S.Greenfield išvadas patvirtino du nauji tyrimai. Kinų mokslininkai, vadovaujami Kai Yuanko, ištyrę 18 paauglių, įrodė, kad nuo interneto priklausomybės penkiose smegenų zonose sumažėja pilkųjų ląstelių skaičius.
Kitas mokslininkų tyrimas parodė, kad nuo šio tūkstantmečio pradžios nusilpo studentų sugebėjimas žavėtis kitais žmonėmis.
Socialinis tinklas kaip reiškinys nėra blogas, problema – tik jo vartojimas, pabrėžia Susan Greenfield. „Twitter suteikia nuostabias galimybes, pavyzdžiui, greitą žmonių mobilizavimą, – sako mokslininkė. – Galbūt socialiniai tinklai galėtų padidinti intelekto koeficientą ir padėti mokytis. Tačiau informacija nėra žinios, o greitas priėjimas prie informacijos dar nėra supratimas. Sausi faktai nieko neduoda, jie turi būti tinkamai įvertinti ir susieti su kitais. „Facebook “ ir kiti socialiniai tinklai be abejonės yra vienas iš XXI amžiaus komunikacijos būdų. Tačiau gyvenimas ir santykiai realiame pažinimo pasaulyje tebėra nepakeičiami“.
Neurologijos specialistė Susan Greenfield iš Oksfordo universiteto įspėja: „Mūsų smegenys nuolat evoliucionuoja ir prisitaiko prie aplinkos pokyčių, taip pat ir prie socialinių tinklų. Pasekmės, kurias sukelia nesaikingas interneto naudojimas, verčia sunerimti“, – sako britų ekspertė.
Kai kurie socialinių tinklų subrandinti vaisiai, anot mokslininkės,yra ne tik keisti, bet ir pavojingi.Tarp jų dauguma „Twitter“ „Facebook“ banalybių. „Niekam neįdomu, ką suvalgei pusryčiams. Tokie pranešimai primena mažus vaikus, kurie reikalauja motinos pripažinimo. Žiūrėk, mama, ką aš dabar darau!“ Tokio infantilumo priežastis yra vartotojų egzistencinės problemos, įsitikinusi S.Greenfield.
Mokslininkai įspėja, kad į mygtukų spaudymą ir virtualius kontaktus nukeiptas gyvenimas lygiai kaip ir ilgalaikiai kompiuteriniai žaidimai „perforrnuoja“ smegenis.
„Ypač paaugliams vis sunkiau sekasi išlaikyti žvilgsnių kontaktą per pokalbį arba teisingai išsiaiškinti pašnekovo kūno kalbą“, – sako S.Greenfield. – Autistai virtualiame pasaulyje jaučiasi kur kas laimingesni, nes čia niekas nereikalauja iš jų empatijos. Apskritai jaunimo sugebėjimas įsijausti į kitus pastebimai silpnėja“.
S.Greenfield išvadas patvirtino du nauji tyrimai. Kinų mokslininkai, vadovaujami Kai Yuanko, ištyrę 18 paauglių, įrodė, kad nuo interneto priklausomybės penkiose smegenų zonose sumažėja pilkųjų ląstelių skaičius.
Kitas mokslininkų tyrimas parodė, kad nuo šio tūkstantmečio pradžios nusilpo studentų sugebėjimas žavėtis kitais žmonėmis.
Socialinis tinklas kaip reiškinys nėra blogas, problema – tik jo vartojimas, pabrėžia Susan Greenfield. „Twitter suteikia nuostabias galimybes, pavyzdžiui, greitą žmonių mobilizavimą, – sako mokslininkė. – Galbūt socialiniai tinklai galėtų padidinti intelekto koeficientą ir padėti mokytis. Tačiau informacija nėra žinios, o greitas priėjimas prie informacijos dar nėra supratimas. Sausi faktai nieko neduoda, jie turi būti tinkamai įvertinti ir susieti su kitais. „Facebook “ ir kiti socialiniai tinklai be abejonės yra vienas iš XXI amžiaus komunikacijos būdų. Tačiau gyvenimas ir santykiai realiame pažinimo pasaulyje tebėra nepakeičiami“.