IŠVADOS
Kiekvienoje bendruomenėje žmonės susikuria savo skirtingus socialinius tinklus.
Jei socialinio tinklo elementų tarpusavio ryšiai stiprūs, jie gali turėti įtakos daugeliui dalykų, tarkim geras darbuotojas, susikūręs stiprų socialinį tinklą, išėjęs iš organizacijos, kartu išsineša tą tinklą su savimi, taip sukeldamas didelius nuostolius organizacijai.
Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba – taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė.
"Facebook" išlieka populiariausiu socialiniu tinklu Lietuvoje, juo naudojasi apie 68 proc. šalies internautų, o kasdien įsijungia 46 proc. interneto naudotojų, rodo socialinių tinklų vartotojų tyrimas.
Socialiniai tinklai sukūrė naują savimi besirūpinančių žmonių kartą, kurie pajėgūs tik trumpai akimirkai sutelkti dėmesį į kitą žmogų ir kaip maži vaikai nuolat reikalauja atsiliepti,
Kinų mokslininkai, vadovaujami Kai Yuanko, ištyrę 18 paauglių, įrodė, kad nuo interneto priklausomybės penkiose smegenų zonose sumažėja pilkųjų ląstelių skaičius.
Kitas mokslininkų tyrimas parodė, kad nuo šio tūkstantmečio pradžios nusilpo studentų sugebėjimas žavėtis kitais žmonėmis.
Socialinis tinklas kaip reiškinys nėra blogas, problema – tik jo vartojimas, pabrėžia Susan Greenfield. „Twitter suteikia nuostabias galimybes, pavyzdžiui, greitą žmonių mobilizavimą, – sako mokslininkė. – Galbūt socialiniai tinklai galėtų padidinti intelekto koeficientą ir padėti mokytis. Tačiau informacija nėra žinios, o greitas priėjimas prie informacijos dar nėra supratimas. Sausi faktai nieko neduoda, jie turi būti tinkamai įvertinti ir susieti su kitais. „Facebook “ ir kiti socialiniai tinklai be abejonės yra vienas iš XXI amžiaus komunikacijos būdų. Tačiau gyvenimas ir santykiai realiame pažinimo pasaulyje tebėra nepakeičiami“.
Jei socialinio tinklo elementų tarpusavio ryšiai stiprūs, jie gali turėti įtakos daugeliui dalykų, tarkim geras darbuotojas, susikūręs stiprų socialinį tinklą, išėjęs iš organizacijos, kartu išsineša tą tinklą su savimi, taip sukeldamas didelius nuostolius organizacijai.
Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba – taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė.
"Facebook" išlieka populiariausiu socialiniu tinklu Lietuvoje, juo naudojasi apie 68 proc. šalies internautų, o kasdien įsijungia 46 proc. interneto naudotojų, rodo socialinių tinklų vartotojų tyrimas.
Socialiniai tinklai sukūrė naują savimi besirūpinančių žmonių kartą, kurie pajėgūs tik trumpai akimirkai sutelkti dėmesį į kitą žmogų ir kaip maži vaikai nuolat reikalauja atsiliepti,
Kinų mokslininkai, vadovaujami Kai Yuanko, ištyrę 18 paauglių, įrodė, kad nuo interneto priklausomybės penkiose smegenų zonose sumažėja pilkųjų ląstelių skaičius.
Kitas mokslininkų tyrimas parodė, kad nuo šio tūkstantmečio pradžios nusilpo studentų sugebėjimas žavėtis kitais žmonėmis.
Socialinis tinklas kaip reiškinys nėra blogas, problema – tik jo vartojimas, pabrėžia Susan Greenfield. „Twitter suteikia nuostabias galimybes, pavyzdžiui, greitą žmonių mobilizavimą, – sako mokslininkė. – Galbūt socialiniai tinklai galėtų padidinti intelekto koeficientą ir padėti mokytis. Tačiau informacija nėra žinios, o greitas priėjimas prie informacijos dar nėra supratimas. Sausi faktai nieko neduoda, jie turi būti tinkamai įvertinti ir susieti su kitais. „Facebook “ ir kiti socialiniai tinklai be abejonės yra vienas iš XXI amžiaus komunikacijos būdų. Tačiau gyvenimas ir santykiai realiame pažinimo pasaulyje tebėra nepakeičiami“.